žaizda

1 žaizdà sf. (4) K, LsB223, K.Būg, J.Jabl, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW, KŽ, LTEXII463; Q631, CII1018, H, R, Sut, N, S.Dauk, L, LL203, ŠT209,212, LEVIII77, ŽŪŽ47 sužalota odos arba gleivinės vieta: Pjautinė, skiepų, šautinė (kulkos) žaizdà NdŽ. Žaĩzdą išplauti, susiūti, aprišti DŽ¹. Prakiuro koja, žaizdà didžiausia – rožė Svn. Iš tos žaizdõs gyva mėsa išlindus Jnšk. Jis čiulpė tą žaĩzdą [gyvatės įkirstą], pateko kraujan nuodų Č. Kojose žaĩzdos prasivėrę Rmš. Tos žaĩzdos teip raudonos, kaip aguonėlėm išbertos Pg. Nuejus burna visa, kriūtinė žaizdà Klt. Tulžis ir žaĩzdą gydo Dg. Ar tau viduj žaizdà, ar tau ore žaizdà, tai jonažoles geria, jonažolėm plauna, ir sugyja žmogus Kp. Reik su arkliais po lauką dirbt, vaikščiot, tai žaĩzdos ir žaĩzdos ant tų kojų Sk. Nosravą sutrina, deda in žaizdą ir sulaiko kraują Aln. Stravžoles ant žaizdų̃ deda Klp. Traukučius tik ant žaizdų dedam Ilg. Gydydavo žaizdàs kraujažolėm Alz. Jis visas buvo žaizdosè Jrb. Ligonis visas buvo žaizdotas, žaizdà ant žaizdõs Klvr. Man viduriai, rodos, ka žaizdosè (labai skauda) Bsg. I supuvo tie broliukai žaizdūsè – nei valė, nei plovė Krž. Beržų buriukus šnapsu užpilam – tai nuo skrandžio žaizdų̃ labai gerai an tuščios dūšios gert KzR. Beržo pumpurai gerai žaizdóms gydyti Sd. Gipsą suskutę barsto ant žaizdų Sln. Molis iš žaizdõs labai karštį traukia Všk. Kad žaizdà neužpūliuotų, reikia tą vietą karštam [v]andeny palaikyt Dglš. Ant žaizdos reikia dėt arba voratinklio, arba molio, arba šviežios duonos LTR(Šil). Pirmą kartą pamatęs žaizdą nusistebėk, tai greit užgis LTR(Sn). Pimė … su kitoms moteriškėms … Dočiuką su gatavais tepalėliais mostyt tuo ir jo žaizdàs aptvert susirinko K.Donel. Ir priėjęs užrišo žaizdàs jo, inpylęs aliejaus ir vyno DP322. Sugriebė (orig. sugrébe) jį anie smarkūs budeliai, pirmiaus nuplėšė nuog jo anuos rūbus, kurie jau buvo pridžiūvę žaizdum̃p jo DP176. [Jėzus] jiemus parodė rankas ir kojas savas, ant kurių buvo rečius žaizdų̃ atlikęs DP195. O jei ji iš to škadą gauna, tada jis turi duoti dūšią užu dūšią, … degalą užu degalą, žaizdą užu žaizdą BB2Moz21,23-25. Koznis gul ant jo, idant mes pakajų turėtumbim ir žaizdomis jo mes išgydyti esme VlnE215. Te mums chrikštą pastiprina [Kristus] … krauju ir žaizdomis savo duodams mums naują gyvatą Mž232-233. Patrauk ryšius ir pasveikink (orig. pasveikint) žaizdàs manas DK140. Paniežėjo, pasikasinėjau, i pasidarė žaizdẽlė Jrb. Iš menkos žaizdẽlės pasidarė didelė opa Rz. Mažiukus paršiukus guldžia (kastruoja): mažos žaizdẽlės greitai ùžgija Vlk. Va žaizdùkė, nežinau iš kur, kap tik pavaikščioju, tep tinsta Dg. Žaizdìkė NdŽ. Žaizdelýtė NdŽ. Vienur kitur išrėžė po plaušinį diržą [liepų žievės], dar moliu žaizdas užtepliojo ir paliko sveikti K.Saj. | prk.: Neliesk senos žaizdõs DŽ. Karo padarytos žaĩzdos NdŽ. Toks ligonis pasidarė, gyva žaizdà Kv. Širdy iš nuovargio nudilgsi žaizdos A.Mišk. Tie amžiai bėga ir bėga kruvini, draskydami senas žaizdas, naujas tau veria [, Lietuva] J.Aist. Ne visos žaizdos juk užgyja ir ne visos užgyja be randų M.Katil. Vaikystės žaizdos greit užgyja, bet randai ant jų lieka visą gyvenimą rš. Tamsta slepi širdyje kokią žaizdą? S.Čiurl. Tylėjo, bet širdį gniaužė aštrios žaizdos rš. ^ Svetima žaizda neskauda LTR(Km). Svetima žaizdà pirštu maišoma Lk. Mes (lietuviai) labai greiti ant svetimos žaizdos saują druskos šiūptelėti V.Bub. Tatai nušilot kaip žaizdą pjovę, o trobą pridulkinot kaip jaują linų minant M.Valanč. Prašneka, tai kaip vaistų prie skaudamos žaizdos prideda A.Rūt. Ne tiek dvare dvarionių, kiek avino galvoj žaizdų (kulbė) LTR(Vl).

◊ į žaĩzdą pridė́k apie vaizduojantį labai malonų (ppr. perdėtai gerą): Pažiūrėtų kas iš šalies, sakytų – į žaizdą pridėk, minkšta, o kai paleidžia nasrus, – spėk, tris kales perlos V.Krėv. nórs ant (prie) žaizdõs dė́k DŽ, Al apie labai gerą, malonų: Jo toks lipšnumas, nors ir ant žaizdos dėk Lnkv. Čia ji saldi ir meili, nors ir prie žaizdos dėk, čia vėl bjauri kaip koks šuo I.Simon. Be galo gera jo žmonelė, kaip yra sakoma – nors prie žaizdos dėk Žem. Labai malonus vyras, o ponia Kranauskienė tai, kaip sakoma, nors prie žaizdos dėk V.Aln. širdiẽs žaizdà sielvartas, širdgėla: Tavo gyslom gyvas teka mano kraujas, tavo skausmas – ir mana širdies žaizda B.Braz. Sunkiau nėr, kap neprietelis tau padaro širdiẽs žaĩzdą Vrn.

širdiẽs žaizdàs gýdyti raminti, guosti: Matyti, galvojo tik apie Zenoną ir maldavo savo žmonos jį raminti, jo širdies žaizdas gydyti tokiame nusiminime Pt.

žaizdàs atvérti išsipasakoti nelaimes: Ir kaimynai atvėrė vienas kitam savo žaizdas P.Cvir.

žaĩzdos atsìveria Dt nj. apie skaudžius prisiminimus.